- teplius
- tẽplius, -ė smob. (2) NdŽ, tèplius (2) 1. DŽ1 kas teplioja, nešvariai dirba: Ant sienos višum durų kažkoks teplius kažkokias raides rašo A.Gric. 2. Mrj kas vis susitepęs: O tu tèple, tèple, kur tu tep išsitepei? Ig. Tas mano vaikas baisus tèplius: spėjai aprengt – jau murzinas Slv. Tokiam tèpliui aš nespėsiu marškinių skalbt Rdd. 3. Sdk, Dgl, Ds kas daug plepa, teplija: Nėr ko klauso šitokio tẽpliaus Trgn. To tẽpliaus tai saugokis, ba privirs tau košės Ut.
Dictionary of the Lithuanian Language.